{"id":188,"date":"2021-02-19T09:56:04","date_gmt":"2021-02-19T09:56:04","guid":{"rendered":"http:\/\/www.liudmilamackoniene.lt\/?p=188"},"modified":"2021-02-19T09:57:33","modified_gmt":"2021-02-19T09:57:33","slug":"zmogaus-kancia-ir-scena-liudmilos-kazanaites-mackonienes-gyvenimo-puslapiai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.liudmilamackoniene.lt\/?p=188","title":{"rendered":"\u017dmogaus kan\u010dia ir scena. Liudmilos Kazanait\u0117s-Mackonien\u0117s gyvenimo puslapiai"},"content":{"rendered":"

Fragmentas i\u0161 Panev\u0117\u017eio kra\u0161to istorijos \u2013 gyvenimo proistor\u0117<\/strong><\/p>\n

Ten, kur Juosta \u012fteka \u012f Nev\u0117\u017e\u012f, kairiajame Nev\u0117\u017eio krante buvo Pajuos\u010dio dvaras. Jam priklaus\u0117 ir kaimai: Deg\u0117nai, Pagiegala, Staru\u0161kos, U\u017eulonis, Pred\u017ei\u016bnai. U\u017e tilto per Nev\u0117\u017e\u012f baltos kolonos \u012f dang\u0173 k\u0117l\u0117 r\u016bmus. Dvaras k\u016br\u0117si jau XVI am\u017eiuje. Didik\u0173 s\u016bnums kuriant \u0161eimas dvaras \u0117jo i\u0161 rank\u0173 \u012f rankas: Komajevskiai, Jaroslavcai, Vizgirdai, Blinstrubai, Berkai…<\/p>\n

\"\"<\/a>

Aleksandras Meysztawiczius<\/p><\/div>\n

XVII a. kartu su Mykolo Blinstrubo dukros ranka dvar\u0105 gavo Petras Meysztawiczius (Mei\u0161tavi\u010dius). J\u012f paveld\u0117jo Juozas, paskui Mateu\u0161as, Mykolas. \u0160is baig\u0117 Panev\u0117\u017eio pijor\u0173 mokykl\u0105, bendravo su Vilniaus universiteto profesoriumi, garsiu botaniku Stanislovu Bonifacu Jundzilu (1761-1847). Buvo autoritetingas, 1835 m. tarnavo net Kauno apskrities bajor\u0173 mar\u0161alka. I\u0161 penki\u0173 vaik\u0173 Pajuos\u010dio dvar\u0105 paveld\u0117jo Edvardas Mei\u0161tavi\u010dius (1821\u20131889). Jis tapo Panev\u0117\u017eio (Upyt\u0117s) apskrities bajor\u0173 mar\u0161alka (1848 ir 1875 m.). Ved\u0119s Marij\u0105 \u0160yrinait\u0119 E. Mei\u0161tavi\u010dius susilauk\u0117 keturi\u0173 vaik\u0173. Pajuost\u012f paveld\u0117jo Juzefo Pilsudskio bendramokslis Aleksandras (1864-1943) Mei\u0161tavi\u010dius, paskutinysis \u0161io dvaro \u0161eimininkas.<\/p>\n

\"\"<\/a>

Zofija Korwin Kossakowicz-Meisztowicz<\/p><\/div>\n

Panev\u0117\u017eio kra\u0161te vyst\u0117 \u017eem\u0117s \u016bk\u012f, dom\u0117josi ir gavo Jasnagurkos (Skaistakalnio) \u0161eimininko Mauricijaus Karpio gimin\u0117s archyv\u0105, kuris buvo atskleistas jo monografijoje apie Karpi\u0173 gimin\u0119. Su grafaite Zofija Pelag\u0117ja Aleksandra Korvin-Kosakauskaite (Zofija Korwin Kossakowicz, 1868\u20131932) sulauk\u0119s septyni\u0173 vaik\u0173 Lietuvos-Lenkijos trinties laikotarpiu pasitrauk\u0117 \u012f Lenkij\u0105. Dvaras liko apleistas.<\/p>\n

Gra\u017eus dvaro \u017eemi\u0173 reljefas, per 70 r\u016b\u0161i\u0173 med\u017ei\u0173 o\u0161imas, gra\u017eaus parko kerai, raistai, pievos, arimai, gimin\u0117s palaidojimai ir koply\u010dia, senieji pastatai \u2013 visa tapo Lietuvos, v\u0117liau sovietin\u0117s kariuomen\u0117s teritorija: niokota, deginta, griauta…<\/p>\n

Pirmasis \u010dia pasirod\u0117 Panev\u0117\u017eio batalionas. Lietuvos vyriausybei 1918 m. pabaigoje prad\u0117jus kurti karinius dalinius didesniuose Lietuvos miestuose. 1918 m. gruod\u017eio 29 d. Mykolo Sle\u017eevi\u010diaus vyriausyb\u0117s Kra\u0161to apsaugos ministro Jono Vilei\u0161io \u012fsakymu krn. Jonui Variakojui pavesta suformuoti Panev\u0117\u017eio srities apsaugos b\u016br\u012f. 1919 m. gruod\u017eio 29 d. pavadintas L. K. Mindaugo pulku.<\/p>\n

Po karo Pajuostis tapo sovietin\u0117s kariuomen\u0117s buvein\u0117. Skirtingi Lietuvos karinink\u0173 likimai. Sud\u0117tingas buvo \u201esulietuv\u0117jusio sentikio\u201c Lietuvos karininko Afanasijaus Kazano \u0161eimos likimas.<\/p>\n

Afanasijus Kazanas<\/strong> (1898\u20131953) \u010dia buvo atsirad\u0119s jau gr\u016bdintas kovose. 1898 sausio 10 d. gim\u0119s Zaras\u0173 (Novoaleksandrovsko) kra\u0161to i\u0161 Rusteiki\u0173 k. sentiki\u0173 \u0161eimoje, Pirmajame pasauliniame kare i\u0161\u0117jo kariauti Rusijos imperijos savanoriu. Panev\u0117\u017eio apylink\u0117s jam atsiv\u0117r\u0117 jau ma\u010diusiam kautynes su vokie\u010diais, turkais, bulgarais, austrais-vengrais. 1917 m. Maskvoje baig\u0117 5-j\u0105 prapor\u0161\u010dik\u0173 mokykl\u0105. Bol\u0161evikams u\u017e\u0117mus vald\u017ei\u0105, pasitrauk\u0117 \u012f Ukrain\u0105 ir Kijevo gubernijoje \u012fstojo \u012f laisv\u0173j\u0173 kazok\u0173 dalin\u012f. Nikolajaus Judeni\u010diaus kariuomen\u0117je kov\u0117si su bol\u0161evikais, buvo su\u017eeistas, bet u\u017etarnavo paporu\u010diko laipsn\u012f. 1920 m. kovose su Lenkijos kariuomene u\u017esitarnavo leitenanto laipsn\u012f, 1934 m. \u2013 kapitono.<\/p>\n

\"\"<\/a>

Lietuvos kariuomen\u0117s karininkas, kapitonas Afanasijus Kazanas su \u017emona Sofija Kazakevi\u010di\u016bt\u0117-Kazaniene. 1938 m. Nuotr. i\u0161 Genocido auk\u0173 muziejaus fond\u0173<\/p><\/div>\n

Ved\u0117 suvalkiet\u0119 i\u0161 Kalvarijos Sofij\u0105 Kazakevi\u010di\u016bt\u0119<\/strong>. A. Kazanas prisistat\u0117 Lietuvos kariuomenei. Panev\u0117\u017eyje u\u017esira\u0161\u0117 \u012f karininkams skirtus lietuvi\u0173 kalbos kursus. Ne visi pulko karininkai gerai mok\u0117jo kalb\u0117ti lietuvi\u0161kai, o tai labai piktino kareivius. Mokymo kursai organizuoti 1921 m. O \u201e1929 m. sausio 10 d. Panev\u0117\u017eyje komisija, kurios pirmininkas buvo I Karo apygardos \u0161tabo vir\u0161ininkas gen. \u0161t. plk. ltn. Kazys Tallat-Kelp\u0161a (1893\u20131968), pri\u0117m\u0117 \u012fskaitas i\u0161 \u0161i\u0173 karinink\u0173: plk. ltn. Juozo Skorulio (1893\u20131972), adm. kpt. Martyno Huffo (?\u2013?), adm. kpt. Zacharo Kuznecovo (1895\u2013?), adm. kpt. Jok\u016bbo Tre\u010dioko (1887\u2013?), vyr. ltn. Afanasijaus Kazano (1898\u20131953), vyr. ltn. Jono Jura\u0161o (1899\u20131941), ltn. Juozo B\u016bt\u0117no (1898\u20131976). Komisijos protokole nurodyta, kad \u0161ie karininkai s\u0117kmingai \u012fskaitas i\u0161laik\u0117\u201c (LCVA. F. 929, ap. 6, b. 111: 14). \u201eNesiteisinkime, kad reikalingos mums tik karo \u017einios. Lietuvos karininkams ne ma\u017eiau tur\u0117t\u0173 b\u016bti svarbu, kad tos karo \u017einios b\u016bt\u0173 lietuvi\u0161ku r\u016bbu apvilktos. Nors A. D. L. K. Vytauto Kursai ne tam, kad kalbos mokyt\u0173, bet lietuvi\u0173 kalbos mokymas visuomet gali b\u016bti pateisinamas\u201c, \u2013 pasteb\u0117jo komentatorius pa\u0161alietis.<\/p>\n

\"11\"<\/a>

Liudmila su broliais Igoriu ir Mykolu<\/p><\/div>\n

1923 m. gim\u0117 vyresnysis s\u016bnus Igoris<\/strong>. Brolis Mykolas<\/strong> Kazanas 1925 m. gim\u0117 Jaskoni\u0161k\u0117se, Duset\u0173 vls. (\u012f \u0161iaur\u0119 nuo Duset\u0173). 1929-\u0173j\u0173 baland\u017eio 5 d. Pajuost\u0117je gim\u0117 dukrel\u0117 Liudmila J\u016brat\u0117. 2019-aisiais b\u016bt\u0173 sukak\u0119 90 (mir\u0117 2012 gegu\u017e\u0117s 30 d.).<\/p>\n

1940 m. \u0161eima gr\u012f\u017eo \u012f Zarasus. T\u0117vas nerimo: 1941 m. Bir\u017eelio sukilimo metu organizavo zarasie\u010dius, o vokie\u010di\u0173 okupacijos metais tarnavo policijos transporto kuopoje, savisaugos batalione. 1943 m vokie\u010di\u0173 pasi\u0173stas \u012f Ryt\u0173 front\u0105, ta\u010diau prie Karaliau\u010diaus rus\u0173 armija pa\u0117m\u0117 \u012f nelaisv\u0119 ir nuteis\u0117 10 met\u0173 lagerio ir 5 metams tremties. Kar\u0161tas kraujas ir \u010dia nerimo. 1953 m. aktyviai dalyvavo Vorkutos politini\u0173 kalini\u0173 sukilime ir rugpj\u016b\u010dio 1 d. \u017euvo (Jukka Rislakki. Vorkuta! Sukilimas lageryje. I\u0161 suomi\u0173 kalbos vert\u0117 Aida Krilavi\u010dien\u0117. Vilnius: Briedis, 2016, 336 p.)<\/p>\n

Devyniolikmetis Brolis Igoris Kazanas (g. 1924 m. lapkri\u010dio 23 d.) (1923-1943) drauge su t\u0117vu aktyviai kovojo zarasie\u010di\u0173 bir\u017eelio sukil\u0117li\u0173 b\u016bryje. V\u0117liau dirbo policijos vachmistru. 1943 m. susi\u0161audyme su M. Melninkait\u0117s sovietiniais diversantais D\u016bk\u0161to apylink\u0117se, prie Apvard\u0173 e\u017eero, buvo sunkiai su\u017eeistas ir kit\u0105 dien\u0105 mir\u0117.<\/p>\n

1940 m. t\u0117vams i\u0161 Panev\u0117\u017eio persik\u0117lus \u012f Zarasus, Mykolas Kazanas baig\u0117 Zaras\u0173 gimnazij\u0105. 1944 m. \u012fstojo \u012f gen. Povilo Plechavi\u010diaus sukurt\u0105 Lietuvos vietin\u0117s rinktin\u0117s karo mokykl\u0105 Marijampol\u0117je, kuri\u0105 baigus jam buvo suteiktas leitenanto laipsnis. Vokie\u010di\u0173 okupacijos metais M. Kazanas aktyviai dalyvavo pogrindin\u0117s spaudos leidyboje. Laisv\u0117s kov\u0173 dalyvis R. Strazdas prisimena: \u201eMano t\u0117vas tuo metu tarnavo savisaugos dalinyje, Mutkos t\u0117vas-fronte vokie\u010di\u0173 daliniuose. M\u016bs\u0173 \u0161eima gestapui nek\u0117l\u0117 \u012ftarimo, tod\u0117l pas mus, vadovaujant A. Daugelei, buvo \u012frengta pogrindin\u0117 spaustuv\u0117l\u0117, kurioje buvo leid\u017eiamas \u201eNepriklausomos Lietuvos\u201c laikra\u0161t\u0117lis. J\u012f redagavo mokytojas Viktoras Strazdas, mano brolis, Jonas R\u016bkas, Osvaldas \u0160ileikis ir Albinas Daugel\u0117. Mutka gerai dirbo rankine spausdinimo ma\u0161in\u0117le, o Daugel\u0117 \u2013 \u0161apirografu. Man tada buvo 13 met\u0173. Mutkos ir Daugel\u0117s prisaikdintas tapau j\u0173 ry\u0161ininku. Kai b\u016bdavo spausdinamas laikra\u0161t\u0117lis, a\u0161 gatv\u0117je eidavau sargyb\u0105, o paskui, \u012fsid\u0117j\u0119s \u012f pieno bidon\u0105, leidin\u012f ne\u0161davau \u012f kaim\u0105 Mutkos nurodytam \u016bkininkui. Frontui priart\u0117jus, Mutka prad\u0117jo organizuoti vyrus ir ginklus.\u201c<\/p>\n

T\u0117vo Afanasijaus Kazano pavedimu 1944 m. gruod\u017eio 15 d. Antazav\u0117s \u0161ile Mykolas sub\u016br\u0117 apie 100 vyr\u0173 Vy\u010dio kuop\u0105 ir \u010dia \u012freng\u0117 partizan\u0173 stovykl\u0105. 1945 m. baland\u017eio\u2013gegu\u017e\u0117s m\u0117n. M. Kazanas suvienijo Antazav\u0117s, Imbrado, Aleksandrav\u0117l\u0117s b\u016brius ir pavadino Lokio rinktine. 1945 m. baland\u017eio 6 d. jis, Kazanas-Mutka, Siaubas, tapo \u0161ios rinktin\u0117s vadu. Saugumo pa\u017eymoje buvo ra\u0161oma: \u201eM. Kazano motina suimta NKVD ir nuteista auk\u0161\u010diausia bausme. Sesuo, kaip kalbama, gyvena Vilniuje. 1945 m. Streikaus ir Kazano \u201egaujos\u201c susijung\u0117 ir pasiek\u0117 300 asm., apskaityti 89 asm. Veikia Antazav\u0117s, Duset\u0173 ir Imbrado vls\u010d. mi\u0161kuose: \u0160ile, Girioje, Sruogi\u0161kyje. Mi\u0161k\u0173 plotas \u2013 1883 ha. Gauja ginkluota.\u201c<\/p>\n

Mykolas \u2013 partizanas Siaubas, \u201eLokio\u201c rinktin\u0117s vadas. 1945 m. gegu\u017e\u0117s 29 d. Zaras\u0173 aps. Antazav\u0117s vls. Dervini\u0173 k. apylink\u0117se jo vadovaujami partizanai sumu\u0161\u0117 Antazav\u0117s stribus. 1945 m. liepos 7 d. Zaras\u0173 aps. Duset\u0173 vls. Jaskoni\u0161ki\u0173 k. 30-ies asmen\u0173 grup\u0117, sudaryta i\u0161 NKVD Duset\u0173 vls. poskyrio strib\u0173 ir NKVD kariuomen\u0117s 130-ojo pasienio kareivi\u0173, vykd\u0117 karin\u0119 \u010dekist\u0173 operacij\u0105. Jos metu buvo apsupta Juozo Markelio sodybos dar\u017ein\u0117, kurioje tuo metu buvo keturi Lokio rinktin\u0117s partizanai. Partizanai atkakliai prie\u0161inosi. Susi\u0161audymo metu dar\u017ein\u0119 padeg\u0117. Vienas partizan\u0173 i\u0161l\u0117k\u0117 ir pasidav\u0117, Viduje liko trise. Po sprogimo dar\u017ein\u0117 baig\u0117 degti… Joje buvo rasti trij\u0173 partizan\u0173 palaikai, kuriuos atpa\u017eino suimtas partizanas Lionginas Luko\u0161i\u016bnas. Taip susisprogdino Lokio rinktin\u0117s vadas Mykolas Kazanas-Mutka, partizanas Siaubas.<\/p>\n

,,Afanasijus Kazanas, Nepriklausomyb\u0117s kov\u0173 savanoris, Lietuvos kariuomen\u0117s kapitonas dabar kali lageriuose. Motina taip pat nuteista de\u0161im\u010diai met\u0173 katorgos. Vyresnysis brolis Igoris keturiasde\u0161imt tre\u010diaisiais \u017euvo kautyn\u0117se su soviet\u0173 diversantais. Kitas brolis, Mykolas, Lokio b\u016brio partizan\u0173 vadas, su dviem bendra\u017eygiais vienoje sodyboje netoli Duset\u0173 buvo i\u0161duotas ir enkav\u0117dist\u0173 apsuptas. Trys vyrai iki paskutinio \u0161ovinio atsi\u0161aud\u0117, paskui granata susisprogdino\u201c, \u2013 patvirtino dailininkas Jonas Mackonis (Mackonis 2003, p. 105). J. Mackonis ra\u0161o: ,,I\u0161 vieno kalinio su\u017einojome, kad Afanasijus Kazanas jau prie\u0161 metus, tai yra 1953-\u0173j\u0173 rugpj\u016b\u010dio 1 dien\u0105, per Vorkutos kalini\u0173 streik\u0105-sukilim\u0105 krito nuo enkav\u0117dist\u0173 kulkos. Taigi mano uo\u0161vis, Zaras\u0173 rusas, nepriklausomyb\u0117s kov\u0173 savanoris, Gedimino ordino kavalierius atidav\u0117 savo gyvenim\u0105 ir gyvast\u012f Lietuvai, paaukojo ant jos \u0161vento aukuro abu savo s\u016bnus \u2013 \u012egor\u012f ir Mykol\u0105\u201c (2003, p. 134).<\/p>\n

\"09\"<\/a>

Liudmila Kazanait\u0117 vaikyst\u0117je<\/p><\/div>\n

Motina Sofija Kazanien\u0117 (g. 1901 m.) suimta 1944 m. spalio 4 d. 1945 m. sausio 15 d. buvo nuteista mirties bausme, v\u0117liau bausm\u0117 pakeista de\u0161im\u010dia met\u0173 lagerio \u2013 u\u017e tai, kad vyras buvo liaudies prie\u0161u, o s\u016bnus i\u0161augino \u201ebanditais\u201c.1945 m. rugpj\u016b\u010dio 5 d. i\u0161ve\u017eta \u012f Un\u017elago, Gorkio sr., lager\u012f. \u012e Lietuv\u0105 gr\u012f\u017eo 1954 m. Buvo puiki kulinar\u0117. 1994 m. mir\u0117 Vilniuje.<\/p>\n

Kapitonas Afanasijus Kazanas \u2013 Vorkutos didvyris apdovanotas Lietuvos nepriklausomyb\u0117s medaliu (1928), D. K. Gedimino Ketvirtojo laipsnio ordinu (1938), ugniagesi\u0173 \u201eArtimui pagalbon\u201c, Estijos ugniagesi\u0173 kry\u017eiais (1929, 1933, 1935), Vy\u010dio Kry\u017eiaus Komandoro kry\u017eiaus ordinu (po mirties, 2008). Liudmilai Kazanaitei-Mackonienei-Mackevi\u010dienei Prezidentas Valdas Adamkus \u012fteik\u0117 apdovanojim\u0105 \u0161eimai.<\/p>\n

T\u0117vo sprendimui vieni j\u0173 pritaria \u017eod\u017eiais ir kursto<\/em>
\nNir\u0161tan\u010dio pykt\u012f, kiti pasirenka tyliai prijaut\u0119.<\/em>
\nBetgi \u017emoni\u0173 gimin\u0117s netekimas visiems jiems vienodai<\/em>
\nSkaudina \u0161ird\u012f, tod\u0117l jie klausia, kaip \u017eem\u0117 atrodys,<\/em>
\nLikus tu\u0161\u010dia be \u017emoni\u0173, kas bers ant aukuro aukai<\/em>
\nSmilkalus, ar ne \u017ev\u0117rims atiduos jis \u017eem\u0119 nusiaubti…<\/em> (Ovidijus. Metamorfoz\u0117s, Vilnius: Vaga, 1990)<\/p>\n

\"\"<\/a>Vienintel\u0117 gyva Kazan\u0173 at\u017eala \u2013 Liudmila J\u016brat\u0117 Kazanait\u0117<\/strong> (1929 m. vasario 5 d. \u2013 2012 m. gegu\u017e\u0117s 30 d. Juod\u0161iliuose, Vilniaus r.).<\/p>\n

Koks paslaptingas gyvenimas! Greta vaik\u0161to \u017emon\u0117s, kuruos mes teisiame, kitus giriame arba tiesiog nepastebime. Gerbiame buvus\u012f nusikalt\u0117l\u012f, bet niekiname didvyr\u012f. Pasirodo, ne viskas, kas pasirodo vie\u0161ai gali b\u016bti matoma. Did\u017eiausios intymaus gyvenimo aprai\u0161kos \u2013 aistros, proto galios arba negalios, jusli\u0173 siekiami malonumai t\u0117ra net ir gra\u017eiausiu r\u016bbu maskuojama \u0161e\u0161\u0117lin\u0117 egzistencija. Slap\u010diausi vie\u0161umoje yra m\u016bs\u0173 potyriai \u2013 k\u016bno ir \u0161irdies skausmai, garsiai nei\u0161sakomi, nerodomi meil\u0117s ir neapykantos jausmai. I\u0161orinio pasaulio esame neatpa\u017e\u012fstami, teesame savo esaties material\u016bs \u0161e\u0161\u0117liai. Gul\u0117damas mirties patale ra\u0161\u0117 M. Rilke, \u201eAr a\u0161 vis dar esu tas, kuris sudegs nepa\u017e\u012fstamas? A\u0161 nei\u0161tryniau prisiminim\u0173. O, gyvenime, gyvenime: i\u0161einu, i\u0161einu pasaulio nepa\u017eintas…\u201c Pokario de\u0161imtme\u010diai \u2013 laikas, kuomet net artimiausi giminai\u010diai veng\u0117 pasakoti vaikams nesen\u0105, bet sud\u0117ting\u0105 istorij\u0105, kad tie neprasitart\u0173 ne vietoje, ne laiku, \u017emon\u0117ms, tur\u0117jusiems gali\u0173 naikinti. Ir \u017emon\u0117s tikriausiai nor\u0105, geb\u0117jimus pamatyti, i\u0161girsti, pajausti kitus. Gr\u0117sm\u0119 kelian\u010di\u0173 ideologini\u0173 takoskyr\u0173 girioje g\u016b\u017eiam\u0117s savastyje. Tik m\u016bs\u0173 kiekvieno privat\u016bs namai, ribota \u0161eimos gyvenimo tikrov\u0117 tapo saugiais.<\/p>\n

Daugiau nei de\u0161imtmet\u012f L. Mackonien\u0119 gird\u0117jau filharmonijos klas\u0117se repetuojan\u010di\u0105, dalyvaujan\u010di\u0105 solist\u0173 perklausose, koncertuojan\u010di\u0105, ie\u0161kan\u010di\u0105 naujo repertuaro. Visiems pagarbi\u0105, d\u0117mesing\u0105 kolegoms, kukli\u0105, romi\u0105, ta\u010diau nuotaikingai pasakojan\u010di\u0105 apie s\u016bn\u0173, vaikait\u012f Jok\u016bb\u0105, entuziasting\u0105, energing\u0105 savo vyr\u0105 dailinink\u0105 J. Mackon\u012f, jo \u2013 libretisto vargus kuriant oper\u0105 \u201ePil\u0117nai\u201c. Prie\u0161 akis auk\u0161ta, tvirta moteris, apsigaubusi \u0161ilta trikampe skara pasiruo\u0161usi i\u0161vykai \u012f koncertus.<\/p>\n

Tur\u0117jo stipr\u0173 \u017eem\u0105 bals\u0105. Tarp filharmonijos solis\u010di\u0173 sopran\u0173 ilg\u0105 laik\u0105 tokia buvo vienintel\u0117. Ne\u017einia kaip sugeb\u0117jo i\u0161 Panev\u0117\u017eio apsi\u017evalgymui i\u0161sprukti \u012f Vilni\u0173, v\u0117liau \u012f Kaun\u0105 tuo laiku, kai \u0161eimoje vyko kraup\u016bs \u012fvykiai. Kaune ka\u017ekas paskatino mokytis muzikos mokykloje dainuoti. Mokytojui Petrui Olekai papasakojo savo gyvenim\u0105. Bijojo rodytis Panev\u0117\u017eio kra\u0161tuose.<\/p>\n

Mokytojas j\u0105, tarsi na\u0161lait\u0119, apsupo globa, r\u016bpes\u010diu. Petras Oleka karo metais maitino ne vien\u0105 badaujant\u012f, skurstant\u012f savo mokin\u012f. U\u017euov\u0117j\u0105 rado ir Liudmila. Kaune \u201ePer vien\u0105 institute \u012fvykus\u012f muzikos mokyklos mokini\u0173 koncert\u0105 kaip jo konferansj\u0117 susipa\u017einau su dviem jaunom daininink\u0117m \u2013 Stase Gir\u010dyte (lyriniu sopranu) ir Liudmila Kazanaite (mecosopranu). Ta pa\u017eintis v\u0117liau per\u0117jo \u012f draugyst\u0119, o netrukus tarp m\u016bs\u0173 prad\u0117jo plasnoti am\u016briukai\u201c (J. Mackonis. Boru\u017e\u0117s odis\u0117jos. Vilnius: Tyto alba, 2003, p. 104). Sutiktas Petras Oleka \u0117m\u0117 pir\u0161liauti. Ta\u010diau rimtai apie Liudmil\u0105 prad\u0117jo galvoti jau prad\u0117j\u0119s d\u0117styti Stepo \u017duko taikomosios dail\u0117s mokykloje. J\u012f aplankiusi \u201e\u0161viesiaplauk\u0117 vie\u0161nel\u0117\u201c papasakojo savo \u0161eimos istorij\u0105. \u201eI\u0161 visos Kazan\u0173 \u0161eimos ji liko viena vienu\u017e\u0117, gimini\u0173 remiama mok\u0117si dainavimo, nuo mokyklos vadovyb\u0117s visk\u0105 sl\u0117p\u0117. Tik vienas Oleka visk\u0105 \u017einojo.\u201c 1948-ieji metai. Koncerte ka\u017ekoks \u017emogus j\u0105 atpa\u017eino… Kazano dukt\u0117 mokosi? Partijos sekretorei Onai Naktinienei buvo d\u0117kingas ne vienas jaunuolis, kuriam ji ra\u0161\u0117 teigiam\u0105 rekomendacij\u0105, u\u017estojo, i\u0161saugojo… Ir Liudmilos nei\u0161var\u0117, bet pasi\u016bl\u0117 para\u0161yti malon\u0117s pra\u0161ym\u0105 auk\u0161\u010diausiam \u201eteis\u0117jui\u201c. LKP(b) pirmajam sekretoriui Antanui Snie\u010dkui.<\/p>\n

Mergina papra\u0161\u0117 kaligrafi\u0161kai ra\u0161an\u010dio Jono pad\u0117ti para\u0161yti… \u201eTai buvo bene \u012ftaigiausias mano ra\u0161inys, su jauduliu ra\u0161ytas, na\u0161lait\u0117s a\u0161aromis pakrapintas, pa\u0161ventintas\u201c, \u2013 prisimin\u0117 dailininkas, Vytauto Klovos operos \u201ePil\u0117nai\u201c ir kit\u0173 oper\u0173 libreto autorius Jonas Mackonis.<\/p>\n

Pasakojama, jog Snie\u010dkus pasiteirav\u0119s, ar ger\u0105 bals\u0105 turinti. \u201eTuri plataus diapazono mecosopran\u0105.\u201c \u201eAr gra\u017ei?\u201c \u2013 klausin\u0117jo. \u201eLabai i\u0161vaizdi. Turi visus artist\u0117s duomenis\u201c, \u2013 patikino pra\u0161ym\u0105 atve\u017eusi partijos sekretor\u0117. A. Snie\u010dkus numojo ranka \u2013 \u201eEt, tegul mokosi mergait\u0117. Mums reikia gra\u017ei\u0173 artis\u010di\u0173.\u201c<\/p>\n

\"\"<\/a>

Jonas Mackonis ir Liudmila J\u016brat\u0117 Kazanait\u0117<\/p><\/div>\n

Suprasdamas rizikuojantis sav\u0105ja dailininko, ra\u0161an\u010dio \u017emogaus (v\u0117liau ir \u017einomo libretisto, menotyros daktaro, profesoriaus) ateitimi, Jonas Mackonis papra\u0161\u0117 jos rankos. Tais pa\u010diais 1948-aisiais apvesdino Petras Oleka su \u017emona, balerina Jadvyga Jovai\u0161aite. \u201eKaip mes visi gail\u0117jom\u0117s tos \u0161viesiaplauk\u0117s na\u0161lait\u0117s, ta\u010diau bijojome u\u017etarti. Staiga i\u0161girdome, kad atsirado dr\u0105suolis, kuris jai pasipir\u0161o. Didvyriu tave laik\u0117me…\u201c \u2013 J. Mackoniui yra sak\u0119s prof. Balys Dvarionas. 1950 m. L. Kazanait\u0117 baig\u0117 Kauno J. Gruod\u017eio muzikos mokykl\u0105 (nuo 1947 m. A. Barni\u0161kio dainavimo klas\u0119). Vis dar studijuojant Kaune buvusioje konservatorijoje, savo bute priglaud\u0117 dailininkas Antanas \u017dmuidzinavi\u010dius. Inteligentija gyveno erdviuose butuose ir da\u017enai, kol taryb\u0173 vald\u017eia neat\u0117m\u0117, talkino nei\u0161galintiems kolegoms. Po sud\u0117tingo \u0161eimos gyvenimo vaizdini\u0173, gand\u0173, mamos sielvarto Liudmila pateko \u012f meninink\u0173 aplink\u0105: A. \u017dmuidzinavi\u010dius reng\u0117 savo knyg\u0105, pie\u0161\u0117, namuose lank\u0117si dainininkai Juozas Indra, Beatri\u010d\u0117 Grincevi\u010di\u016bt\u0117. Nors ir j\u0173 artim\u0173j\u0173 tremtys po \u0161iuo stogu buvo vis\u0173 r\u016bpes\u010di\u0173 objektu.<\/p>\n

V\u0117liau dailininkas vaizd\u017eiai pasakojo apie daili\u0105 nendrel\u0119, kurios jam pagailo ir nutar\u0117 vesti. Tekus dirbti greta gal\u0117\u010diau tvirtinti, kad tai buvo liepsnojusi meil\u0117 Liudmilai vis\u0105 gyvenim\u0105. Sulauk\u0117 s\u016bnaus Vigirdo, talentingo matematiko. Jau keturiolikmetis kibo \u012f auk\u0161t\u0105ja matematik\u0105! Daug diskutuota visuomen\u0117je ir namuose d\u0117l J. Mackonio primygtinai vaikai\u010diui per\u0161amo Jogailos vardo. Did\u017eiavosi sugriov\u0119s \u201eJuozo Jurginio teigin\u012f, kad Lietuvoje dar neatsirado t\u0117v\u0173, kurie savo vaikui b\u016bt\u0173 dav\u0119 Jogailos vard\u0105\u201c. \u0160tai toks dr\u0105suolis, gerai \u017einantis Lietuvos istorij\u0105 buvo J. Mackevi\u010dius.<\/p>\n

Jau brand\u017eiame am\u017eiuje Jonas Mackonis-Mackevi\u010dius prisimin\u0117 Liudmilos vargus. L. Kazanait\u0117 panoro stoti \u012f konservatorij\u0105. \u201eSu tokia baisia \u0161eimos charakteristika patekti \u012f auk\u0161t\u0105j\u0105 tarybin\u0119 mokykl\u0105, kai net buo\u017ei\u0173 vaikai \u012f j\u0105 nepriimami, atrod\u0117 ne\u012fmanoma. Ry\u017eausi pats eiti \u012f mandatin\u0119 stojam\u0173j\u0173 egzamin\u0173 komisij\u0105 ir \u017emonai advokatauti. Konservatorijos direktoriaus pavaduotojas \u010cernecovas dar band\u0117 i\u0161balusi\u0105 mano \u017emon\u0105 \u0161io to paklausti. Jis klausia \u2013 atsakau a\u0161. Anas net pyktel\u0117jo: \u201eKod\u0117l ne jinai atsako?\u201c. \u201eJi rusi\u0161kai dar gerai nemoka\u201c. \u201eBetgi jos t\u0117vas rusas?\u201c. \u201eTa\u010diau motina lietuv\u0117…\u201c.<\/p>\n

\"\"<\/a>Lydima tik vieno sakinio \u2013 \u201eSnie\u010dkus jai leido mokytis\u201c \u2013 Liudmila Mackonien\u0117 studijavo Juozo Babravi\u010diaus, o nuo 1952 m. \u2013 Kipro Petrausko klas\u0117se.<\/p>\n

Koncertin\u0119 karjer\u0105 \u017ead\u0117j\u0119s mecosopranas \u012f koncert\u0173 erdv\u0119 pateko jau baigus Konservatorij\u0105,1955 m. 1955\u20131986 m. Liudmila Mackonien\u0117 \u2013 Lietuvos valstybin\u0117s filharmonijos solist\u0117. \u012e\u017eeidu \u0161iandien skaityti V. Gerulai\u010dio amorali\u0173 pam\u0105stym\u0173: \u201eB\u016bdavo toki\u0173 nura\u0161yt\u0173 artist\u0173. Filharmonija i\u0161 pagarbos priglausdavo savo buvusius darbuotojus. Tuos artistus ve\u017edavo muzikuoti \u012f profesin\u0117s technikos mokyklas, o man tekdavo va\u017eiuoti kartu. Ten b\u016bdavo kraupu. Susirinkdavo b\u016bsimieji banditai, b\u016bsimieji kaliniai, pats baisiausias kontingentas. Jiems \u201eiki lemput\u0117s\u201c buvo visokios arijos, griegai. Tai b\u016bdavo ko\u0161maras, ne\u017einau, kaip muzikantai i\u0161tverdavo\u2026 Na, bet pakelia akis \u012f dang\u0173 ir dainuoja. O tie riaumoja.\u201c (publikuota: P. Nalivaikait\u0117. Viktoras Gerulaitis: \u201eIe\u0161kokite gro\u017eio, nes jis yra!\u201c, 2020 vasario 12).<\/p>\n

\"\"<\/a>

Dainininkas Kipras Petrauskas su studentais: b\u016bsim\u0105ja lietuvi\u0161kos operos primadona Elena Saulevi\u010di\u016bte, b\u016bsimuoju kompozitorium, populiari\u0173 romans\u0173 autorium , studijavusiu ir dainavim\u0105, Vytautu Kairi\u016bk\u0161\u010diu, b\u016bsim\u0105ja Lietuvos filharmonijos soliste Liudmila Mackoniene<\/p><\/div>\n

Keli\u0173 pokario de\u0161imtme\u010di\u0173 profesional\u016bs atlik\u0117jai vykd\u0117 sunki\u0105 misij\u0105: va\u017ein\u0117jo \u0161altais automobiliais, kailiniuotai publikai pasirodydavo vakarin\u0117mis suknel\u0117mis. Da\u017eniausiai prie i\u0161derint\u0173 pianin\u0173 menkai i\u0161silavinusios visuomen\u0117s auditorijai tekdavo pristatyti klasikin\u012f men\u0105. M\u0117nesio b\u0117gyje bendrose programose reik\u0117jo dainuoti po 15, 20 koncert\u0173. L. Mackonien\u0117 sureng\u0117 daugiau kaip 500 solini\u0173 koncert\u0173. Pokario lektoriumuose 1949, 1950 m. dainavo Kipras Petrauskas, Vladimiras Rubackis, jauni dainininkai Vladas \u010cesas, Rimas Siparis, Leonidas Mura\u0161ka, Valentinas Adamkevi\u010dius, Vlada Mik\u0161tait\u0117, Jadvyga Petra\u0161kevi\u010di\u016bt\u0117, grojo smuikininkas Aleksandras Livontas ir pianist\u0117 Olga \u0160teinberg, Eugenijus Paulauskas. Kai kuriuos muzikus filharmonija gavo kaip palikim\u0105, kitus pri\u0117m\u0117 vald\u017eios nurodymu. Ir jiems rasdavo darbo. Kad ir vos J. Tallat-Kelp\u0161os mokykl\u0105 baigusi Liubov\u0117 Kicanova (g. 1923). S\u0105\u017eininga, kruop\u0161ti ukrainiet\u0117, lietuvi\u0161kai vos vos kalb\u0117jusi. Ta\u010diau buvo \u201egera\u201c biografija: iki revoliucijos t\u0117vas batrak, vyras \u2013 \u012f Lietuv\u0105 atsi\u0173stas MVD darbuotojas. Vokaliniame kvartete dainavo Pinsko srities baltarusis, gimnazij\u0105 baig\u0119s Vilniuje \u2013 Dimitrijus Rulinskis ir t.t.<\/p>\n

\"\"<\/a>

Liudmila Mackonien\u0117 \u2013 Zibelis student\u0173 pastatytoje \u0160arlio Guno operoje \u201eFaustas\u201c<\/p><\/div>\n

1955 m., kai pasirod\u0117 scenoje meco sopranas Liudmila Mackonien\u0117, koncert\u0173 afi\u0161ose Aleksandros Sta\u0161kevi\u010di\u016bt\u0117s, Nehamos Lif\u0161icait\u0117s, dainavusios W. A. Mozarto Nakties karalien\u0117s fragmentus, R. Gliero Koncert\u0105 balsui su orkestru, pavard\u0117s. Irena \u017dukait\u0117, Irena Ylien\u0117, Elena \u010ciudakova. Su simfoniniu orkestru etatiniai filharmonijos solistai Jurgita Ha\u0161keryt\u0117, Aldona Rep\u0161yt\u0117, Vladas Kavoli\u016bnas, Leonidas Mura\u0161ka ir kviestiniai atlikdavo did\u017ei\u0105sias oper\u0173 arijas. Liudmilos repertuare \u2013 Saint-Sa\u00ebnso Dalilos arija, Karmen epizodai i\u0161 Georges Bizet operos. \u017di\u016br\u0117k, vien\u0105 m\u0117nes\u012f puikus dramatinis sopranas \u2013 Tekl\u0117 Slankauskait\u0117, L. Mackonien\u0117, Jurgita Ha\u0161keryt\u0117, Vladimiras Rubackis Druskininkuose, Vievyje, \u017die\u017emariuose, Kai\u0161iadoryse dainuoja solo, duetus i\u0161 G. Verdi oper\u0173. Akompanuojant puikiam muzikantui akordeonistui Algimantui Lo\u010deriui kitame Lietuvos pakra\u0161tyje rengia \u201eDainos vakarus\u201c. Prisijungus smuikininkui A. Livontui, pianistui didesni\u0173 miest\u0173 klausytojams pristato kompozitoriaus Antano Ra\u010di\u016bno autorinius vakarus. Su poete Meile Kudarauskaite paruo\u0161ta dar viena nauja programa \u2013 \u201eLietuvi\u0161kas romansas\u201c \u2013 va\u017eiuoja \u012f kurortines sales. \u010cia skamba ir rus\u0173 kompozitori\u0173 k\u016briniai \u2013 su pianistu Efimu Borisovu pareng\u0117 specialiai besiilsintiems kitatau\u010diams. Labai produktyvus darbas vyko su Leonidu Mura\u0161ka. Pagal specialiai sukurtus scenarijus \u012f Lietuvos kaim\u0173 kult\u016bros namus atve\u017edavo nauj\u0173 lietuvi\u0161k\u0173 dain\u0173, \u0161viesaus humoro. L. Mackonien\u0117s programose skamb\u0117jo Vaclovo Paket\u016bro, Balio Dvariono, Vytauto Kairi\u016bk\u0161\u010dio, Vytauto Klovos, Rimvydo \u017digai\u010dio, Konrado Kavecko dainos, romansai. Ji pirmoji padainavo labai populiar\u0173 Vytauto Kairi\u016bk\u0161\u010dio ir Algimanto Baltakio romans\u0105 \u201eA\u0161 visk\u0105, visk\u0105 u\u017emir\u0161au\u201c.<\/p>\n

\"37\"<\/a>

Liudmila Mackonien\u0117 ir L. Mura\u0161ka paruo\u0161\u0117 ne vien\u0105 program\u0105. Prie fortepijono Jefimas Borisovas<\/p><\/div>\n

\"36\"<\/a>

Kompozitoriaus Rimvydo \u017digai\u010dio (prie fortepijono) autoriniame koncerte<\/p><\/div>\n

L. Mackonien\u0117 filharmonijoje pareng\u0117 per 20 temini\u0173, \u017eanrini\u0173 (arij\u0173, dain\u0173, lietuvi\u0173 ir rus\u0173 romans\u0173), kompozitori\u0173 monografini\u0173 (skirtas koncertas vieno kompozitoriaus k\u016brybai ) program\u0173. Dainavo \u012fvairi\u0173 epoch\u0173 ir stili\u0173 kamerin\u0119 bei operin\u0119, Europos ir Azijos taut\u0173 liaudies muzik\u0105. Pareng\u0117 solo partijas ir stambios formos k\u016briniuose: (V. Kairi\u016bk\u0161\u010dio oratorija poema \u201eVakaro misterija\u201c, A. Klenickio oratorija \u201e\u012e laim\u0119\u201c, W. A. Mozarto, G. Verdi Requiem, L. van Beethoveno IX simfonija, S. Prokofjevo kantata \u201eAleksandras Nevi\u0161kis\u201c). Ji dainavo apie laim\u0119, meil\u0119, pok\u0161taujan\u010dius, linksmus duetus lietuvi\u0161kos muzikos programose, mintyse neleisdama sau nuklysti \u012f netolim\u0105 praeit\u012f, vis dar gyvus skausmingus prisiminimus.<\/p>\n

L. Mackonien\u0117 \u2013 kaip geroji dvasia aplankydavo kiekvien\u0105 filharmonijos darbuotoj\u0105 savo lai\u0161keliu: keliais \u0161iltais sakiniais pasveikindavo su gimtadieniu. Su kiekvienu ir kiekvien\u0105. Toks \u0161viesus buvo jos \u012fsipareigojimas. Juk \u017einojo \u017emogui i\u0161tarto gero \u017eod\u017eio prasm\u0119, link\u0117jo patik\u0117ti, kad ka\u017ekas \u017eem\u0117je tave mato…<\/p>\n

Liudmila Mackonien\u0117 nebuvo \u012fvertinta pad\u0117k\u0173 ra\u0161tais, garb\u0117s vardais. Bet, kaip vienintel\u0117 Kazan\u0173 \u0161eimos \u012fp\u0117din\u0117, i\u0161 Lietuvos Respublikos Prezidento rank\u0173 pri\u0117m\u0117 t\u0117vui ir broliui skirtus Vy\u010dio kry\u017eiaus ordinus. \u201eDid\u017eiuojuosi, kad Kazan\u0173 kraujas teka m\u016bs\u0173 s\u016bnaus, matematiko Vigirdo Mackevi\u010diaus, jo vaik\u0173 ir vaikai\u010di\u0173 gyslomis\u201c, \u2013 ra\u0161\u0117 Jonas Mackonis. \u201eD\u017eiaugiuosi gal\u0117j\u0119s ir gyvenimui i\u0161saugoti Nev\u0117\u017eio piev\u0173 nektaru kvep\u0117jusi\u0105 dainuojan\u010di\u0105 madon\u0105\u201c,\u2013 \u0161yptel\u0117j\u0119s vien\u0105 i\u0161 pokalbi\u0173 apie V. Klovos \u201ePil\u0117nus\u201c baig\u0117 Jonas Mackonis.<\/p>\n

\"Liudmila<\/a><\/p>\n

Dar ilgai Liudmilai Kazanaitei-Mackonienei-Mackevi\u010dienei sapnavosi mamos raudos ir scena: reikia eiti dainuoti, o nat\u0173 n\u0117ra ir tekst\u0105 pamir\u0161o…\"\"<\/a><\/p>\n